Pagalbos priemonių verslui linija 1824 pasiteisino, skambučiai netyla

2020-06-08
Pagalbos priemonių verslui linija 1824 pasiteisino, skambučiai netyla

Per mėnesį pagalbos priemonių verslui linija – trumpuoju numeriu 1824 – buvo suteikta 1379 konsultacijos nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Dažniausiai verslo atstovai domėjosi apie valstybės taikomas finansavimo priemones verslui ir apie karantino apribojimus tam tikroms veikloms bei rekomendacijų taikymą.

Paskambinus trumpuoju numeriu 1824, galima susisiekti su penkiomis pagrindinėmis šalies verslą konsultuojančiomis institucijomis. Nuo gegužės 7 d., kuomet atsirado ši nemokama pagalbos priemonių verslui linija, VšĮ „Versli Lietuva“ suteikė 376 konsultacijas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – 344, Valstybinė mokesčių inspekcija – 321, Užimtumo tarnyba – 271, o Valstybinė darbo inspekcija – 67. Iš viso suteiktos 1379 konsultacijos arba vidutiniškai 63 konsultacijos per vieną darbo dieną.

„Siekiant sumažinti COVID-19 padarinius ir padėti verslui kovoti su pandemijos sukelta krize, valstybė švelnina apribojimus ir siūlo įvairias pagalbos priemones. Natūralu, kad verslo atstovai ne visuomet tiksliai žino, į ką kreiptis vienu ar kitu klausimu, todėl ir buvo nuspręsta sukurti vieną trumpąjį telefono numerį vietoje penkių. Iš didelės skambučių gausos matome, kad tai tikrai pasiteisino – verslas aktyviai naudojasi šia informacijos teikimo ir konsultacijų linija. Ji veiks tol, kol verslui tai bus aktualu ir naudinga“, – sako Žygimantas Vaičiūnas, laikinai einantis ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

Daugiausiai skambučių sulaukia verslumą ir eksportą skatinanti agentūra „Versli Lietuva“, kadangi nežinantieji, kokios pagalbos priemonės yra aktualios būtent jų verslui, gali pasitarti su „Verslios Lietuvos“ konsultantu, taip pat pagal poreikį gali būti nukreipti ir sujungti tiesiogiai su kita atsakinga institucija.

„Verslios Lietuvos“ duomenimis, apie 50 proc. konsultacijų suteikiama dėl pagalbos priemonių verslui, apie 20 proc. – dėl karantino apribojimų, taip pat apie 20 proc. – dėl verslo pradžios ir apie 10 proc. – kitomis įvairiomis verslui aktualiomis temomis.

„Populiariausias klausimas, kurio sulaukiame – kokiomis pagalbos priemonėmis šiuo metu gali pasinaudoti verslas. Pagal tai, kokios pagalbos priemonės atsiranda, kinta ir klausimų pobūdis. Pavyzdžiui, trumpojo numerio veikimo pradžioje dažniausiai verslo atstovai domėjosi apie subsidijas nuomos mokesčiui padengti. Ypač dažnai klausdavo, ką daryti, jei jų nuomos sutartis nėra įregistruota Registrų centre. Informuodavome klientus, kad tai nėra kliūtis gauti kompensaciją, nes sutartį, kuri buvo pasirašyta iki 2020 m. kovo 15 d., Registrų centre galima registruoti bet kada. Taip pat klientai dažnai dvejodavo, ar gali kreiptis dėl nuomos kompensacijos, jei nuolaida už nuomą suteikiama tik nuo gegužės mėnesio. Paaiškindavome, kad gavę sąskaitą už nuomą su nuolaida, paraišką dėl kompensacijos gali pateikti iki š. m. gruodžio 1 d.“, – situaciją pristato Inga Juozapavičienė, „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento vadovė.

Pasak jos, atsiradus finansinei paramai mikroįmonėms, daugiausiai klausimų konsultantai pradėjo sulaukti šia tema. Tai rodo, kad apie kiekvieną naują priemonę verslui reikia išsamesnės konsultacijos nei skelbiama viešojoje erdvėje ir neretai asmeninio dėmesio konkrečiai verslo situacijai. Džiugu tai, kad dėl pandemijos verslo kūrimo planai nestoja, nes vis daugiau sulaukiama klausimų dėl verslo steigimo galimybių, nors šio numerio paskirtis yra kita. Visi verslo atstovai gauna reikiamą informaciją ir ji suteikiama vos vienu skambučiu.

Inga Juozapavičienė pastebi, kad visu laikotarpiu itin aktuali tema buvo lengvatinės paskolos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiam verslui. Tai – paskolos su minimaliomis metinėmis palūkanomis, kurias teikia valstybė be užtikrinimo priemonių. Šios paskolos skirtos būtiniausioms išlaidoms padengti. Maksimali tokios paskolos suma yra 1 mln. eurų. Keliami keli pagrindiniai reikalavimai paskolai gauti: apyvarta per karantiną turi būti kritusi daugiau nei 30 proc., o įmonė turi būti išlaikiusi bent 50 proc. darbuotojų.

„Žinoma, be finansinių priemonių, verslo atstovus dar labai domino, kokios yra leidžiamos ir draudžiamos veiklos karantino laikotarpiu bei kaip taikyti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo rekomendacijas. Po kiekvieno Vyriausybės nutarimo dar labiau švelninti karantino sąlygas pasipildavo skambučiai, verslininkai tikslindavosi dėl savo konkrečios veiklos – ar jau tikrai gali ją vykdyti, jei taip, tai kokie apribojimai taikomi. Visų prima, daugiausiai klausimų kildavo grožio specialistams, tuomet sporto paslaugų teikėjams, neformalaus ugdymo organizatoriams, pramogų ir laisvalaikio užsiėmimų rengėjams. Matome, kad Lietuvos verslininkai labai atsakingai žiūri į situaciją, nes savo galimybes atnaujinti veiklą apsvarsto visapusiškai, todėl pasitarti su tai išmanančiais konsultantais išlieka itin svarbu“, – pasakoja I. Juozapavičienė.

Planuojama, kad pagalbos priemonių verslui linija veiks tol, kol verslui bus teikiama COVID-19 krizės pasekmių mažinimo pagalba. Trumpasis telefono numeris 1824 veikia darbo dienomis institucijų darbo valandomis.

Toliau skaitykite

Ministerija ragina verslininkus atsakingai teikti prašymus paramai gauti
Ministerija ragina verslininkus atsakingai teikti prašymus paramai gauti
2020-08-04

Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo, kad nuo COVID-19 padarinių nukentėję ir į subsidijas pretenduojantys verslininkai atsakingai teiktų prašymus paramai gauti. Prieš pildydami paraišką verslo atstovai raginami įvertinti visas rizikas ir apsispręsti, ar nori gauti subsidijų ir neatsisakytų jų, kai verslui jau yra skiriamas finansavimas. Taip pat verslo atstovai turėtų atkreipti dėmesį ir  teisingai nurodyti galiojančias banko sąskaitas, į kurias bus pervedamos subsidijos.

Karantino pamoka: kodėl vienos e. parduotuvės neužtenka
Karantino pamoka: kodėl vienos e. parduotuvės neužtenka
2020-07-21

Karantinas įrodė – fizinių parduotuvių, siekiant išlikti prekybos rinkoje, nebeužtenka. Verslininkai tvirtina, kad be prekių asortimento perkėlimo į elektroninę erdvę, būtina aktyviai ieškoti unikalių komunikacijos būdų. Kaip verslams karantino metu sekėsi keltis į e. prekybą, suvaldyti prekių tiekimo grandines ir kokios pamokos buvo išmoktos, kalbėjosi „Verslios Lietuvos“ inicijuotos tiesioginės transliacijos dalyviai.