„March Design Studio“: kaip lietuviškas minimalizmas užkariavo 1/4 pasaulio

2017-11-15

Lietuvoje prekių ženklas „March“ girdėtas vos keletui. Dažniausiai tiems, kurie domisi originaliu daiktų dizainu, ieško unikalių aksesuarų sau ar namams. Tačiau užsienyje, ypač Skandinavijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir net Japonijoje, „March“ yra vertinamas kaip estetikos ir kokybės garantas. Apie tai, kaip iš pirmo žvilgsnio paprastos idėjos užkariavo net 53 pasaulio šalių gyventojų širdis pasakoja Eglė Opeikienė, „March Design Studio“ įkūrėja ir direktorė.

Kaip atrodė jūsų verslo pradžia?

Verslą pradėjome maždaug prieš 7 metus su individualios veiklos pažyma. Tuo metu turėjome vos vieną produktą – atšvaitinį ženkliuką. Supratę, kad žmonėms jis patinka ir iš to būtų galima visai neblogai uždirbti, įkūrėme įmonę „March Design Studio“, veiklą vykdančią su prekės ženklu „March“.

Kodėl atšvaitinis ženkliukas? Kuo jis išsiskyrė iš kitų atšvaitų?

Prieš kurdamas produktą dizaineris ir kompanijos partneris Martynas Kazimierėnas pastebėjo tam tikrą nišą Lietuvoje. Įstojus į Europos Sąjungą visi šnekėjo apie saugumą keliuose, kaip tai yra svarbu. Stebėjome, kokių yra atšvaitų, kokios įdomios jų formos ir spalvos, tiesa, dauguma jų skirti vaikams. Estetiškų, paprastų, prie išeiginių drabužių tinkančių atšvaitų tuo metu nebuvo, taigi, sukūrėme būtent tokį atšvaitą. Tuo metu pamatėme, kad produktas patinka ne tik lietuviams, bet gali būti rimtai parduodamas ir užsienyje. Šį ženkliuką užpatentavome, nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai labai paprastas dizainas ir nieko mes juo nenustebinsime. Pasirodo, paprasta ir yra genialu.

Sakote, kad pastebėjote produkto paklausą užsienyje. Kada išėjote į užsienio rinkas?

Nuo pat įmonės įkūrimo orientavomės į pardavimus užsienyje. Žinojome, kad Lietuvos rinka įmonei per maža, turėjome labai nišinį produktą. Mes neturėjome didelio paslaugų ar prekių spektro, kurį galėtume pasiūlyti. Privalėjome kurti produktus, kurie būtų konkurencingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur panašių produktų yra begalė, o didžiųjų užsienio šalių gyventojus juk labai sunku nustebinti. Mūsų darbo principas koks buvo nuo pat pradžių, toks ir liko: patys sukuriame ir išvystome daikto dizainą, o gaminant produktą bendradarbiaujame su įvairiais Lietuvos gamintojais, kurie mums tiekia arba produktų sudėtines dalis, arba kartais jau baigtus produktus. Mes gaminius surenkame, patikriname, supakuojame ir daugiau nei 95% visos produkcijos eksportuojame.
Aišku, produkto sukurti ir pagaminti neužtenka. Svarbi dalis yra ir pardavimai – tarptautinis produktų pristatymas, klientų paieška, prekės ženklo vystymas. Tuo mes taip pat nuolat intensyviai užsiimame.

Kokius produktus kūrėte toliau?

Kurti daugiau produktų mus įkvėpė pirmojo sėkmė ir populiarumas. Iš viso esame sukūrę ir „išleidę į gyvenimą“ apie 15 skirtingų daiktų bei jų modifikacijų. Visų mūsų gaminių pagrindinis motyvas – jie tiesiog kelia džiaugsmą žmonėms, kurie juos pamatę šypsosi. Po atšvaitinio ženkliuko buvo sukurti kreida užrašomi marškinėliai, nuo kurių tas užrašas nusivalo tik išplovus. Pardavimai augo, ypač Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Vėliau pagaminome itin lengvą staltiesę, kurios nereikia lyginti ir kurią galima naudoti ir dengiant stalą, ir ruošiant pikniką. Esame sukūrę ir magnetinius veidrodžius, prie kurių galima pridėti raktus ar palikti raštelius. Taip pat sienų dekoracijas – eglutes, kurios užsiklijuoja ir lengvai nusiklijuoja nuo bet kokių paviršių jų nesutepdamos. Visi šie daiktai savyje turi nors minimalią inovaciją, kiek kitokį požiūrį į elementarų, visiems žinomą daiktą. Mūsų kurtų daiktų estetiką ir kokybę vertina net išlepę skandinavai ir japonai. Be to, daugelio daiktų dizainai užpatentuoti – tai labai padeda kovoje su plagiatoriais ir Lietuvoje, ir užsienyje. Esame matę savo produktų kopijų įvairiose pasaulio šalyse, todėl registracija padeda apsaugoti teises.

Koks yra naujausias jūsų produktas?

Tai inkilas „Bird BnB“. Jis surenkamas vos per minutę: patraukus už virvučių iš plokščio daikto gauname 3D inkilą, pagamintą pagal visus reikalavimus. Šis inkilas – urbanistinis, pritaikytas miestui, dera prie šiuolaikinių būstų dizaino. Kad sužinotume, ko iš tikro paukščiams reikia, nemažai konsultavomės su ornitologais ir kitais specialistais. Tai viena iš sudėtinių darbo dalių, itin svarbi ir įdomi kuriant bei vystant produktą. Reikia daug gilintis į procesus, domėtis naujomis medžiagomis, technologijomis, tuo pačiu integruoti mokslo žinias, ankstesnę žmonių patirtį ir išmintį.

Pakalbėkime apie rinkas: kur prekių ženklas „March“ yra atpažįstamas?

Produktus eksportuojame į 53 šalis – tai ketvirtadalis pasaulio. Įdomiausios vietos, kur esame eksportavę – Gernsis, Martinika, Farerų salos, Indonezija. O svarbiausios, pagal parduodamų produktų kiekį, yra Skandinavijos šalys, Prancūzija, Italija, JAV, Japonija. Mūsų produktai gaminami pagal skandinavišką estetikos suvokimą, yra minimalistiniai, tačiau į Skandinavijos rinką buvo itin suku įeiti. Skandinavai patys pasauliui demonstruoja savo lyderystę dizaino srityje, todėl, kad mus pas save įsileistų, turime pasiūlyti kažką tikrai ypatingo. Todėl dabar šią rinką itin vertiname ir didžiuojamės būdami ten pripažinti.

Kokiais kanalais pavyksta užmegzti ryšius su užsienio pirkėjais, platintojais?

Dalyvavimas tarptautinėse parodose – svarbiausias kanalas. Viena paskutinių parodų, kur dalyvavome jungtiniame Lietuvos įmonių stende, organizuotame „Verslios Lietuvos“, buvo vaikiškų rūbų ir aksesuarų paroda „Playtime“. Čia užmezgėme kontaktą su agente iš Prancūzijos, pasirašėme agentavimo sutartį. Taip pat gavome užsakymų iš Didžiosios Britanijos parduotuvės „Blue Almonds“, Korėjos „Aout“, Prancūzijos „Atomic Store“, „Little Casba“, „Debrigode“, Liuksemburgo „Bubble“, Vokietijos „Booboo Bootique“, Izraelio „Smooch“, Rusijos „The Kido“. Kaip naudingiausią susitikimą parodoje įvardinčiau pažintį su agente iš Prancūzijos, kuri reprezentuos „March“ vaikiškos linijos produkciją ir ieškos naujų klientų visoje šalyje. Ir tai – vos vienos parodos sėkmė! Esame dėkingi įstaigai „Versli Lietuva“ už galimybę dalyvauti tokiose parodose, tai padeda mums, kaip jaunam prekių ženklui, būti pastebėtiems, siekti geresnių rezultatų bei pasinaudoti galimybę ištyrinėti užsienio rinką, užmegzti ryšius su įvairiausiais partneriais.

Ką galėtumėte patarti tiems, kurie jau turi puikų produktą, tačiau vis dar nedrįsta įžengti į užsienio rinkas?

Pirmiausia, būtina ištyrinėti užsienio rinkas, išsiaiškinti, ar ten nėra panašių, tokių pat produktų, ar tavo produktas nebus kopija, unikali Lietuvoje, bet plagiatas užsienyje. Tai dažna problema kūrybinio darbo procese.
Jei jau turi produktą, reiškia turi turėti ir viziją. Vizija yra būtina – svarbu žinoti, ką ir kodėl darai, kad padėtų nepasiklysti kasdieniuose darbuose ir jums netinkamuose pasiūlymuose. Aišku, ne mažiau svarbus ir taktinis planas. Aš siūlyčiau numatomus žingsnius susirašyti, planą konkretizuoti: ką, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis vizija bus įsigyvendinta. Vėlgi, laikytis aklai įsikabinus plano taip pat nereikia. Siūlyčiau stebėti ir vertinti nuolatos besikeičiančią aplinką: kas vyksta, kokie atliktų veiksmų rezultatai, – ir pagal tai adaptuotis. Taip pat labai svarbu tikėti tuo, ką darai. Tada anksčiau ar vėliau visi keliai atsiveria.

Dar norėčiau pabrėžti, kad sėkmė per naktį neateis ir greitų rezultatų nereiktų tikėtis – viskam reikia kantrybės. Paprastai labiausiai sekasi ne tiems, kuriuos į priekį veda tik pelno siekimas, o tiems, kuriems patinka pats procesas, kurie myli savo darbą. Už kiekvienos sėkmės istorijos slypi paprastas noras įgyvendinti savo viziją. Būtent tuo vadovaujamės ir mes.

„Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktoriaus Aivaro Kniežos komentaras

Vaizduotė, kūrybiškumas, gebėjimas sujungti mokslą, meną, verslą ir inovacijas pasaulyje tampa vis svarbesniu verslininko bruožu. Lietuvių kūrybininkai turi unikalių verslo idėjų, tačiau joms įgyvendinti dažnai pritrūksta rinkodaros žinių, verslumo įgūdžių arba tiesiog tikslingo potencialių investuotojų dėmesio. Lietuvoje tendencijos panašios į pasaulines – kūrybinių industrijų vidutinis augimas yra spartesnis nei kitų verslo sričių, jose intensyviai kuriamos darbo vietos. Jei Lietuva, kaip valstybė, teiktų didesnį prioritetą kūrybinėms industrijoms ir spartesnei jų ekosistemos plėtrai, galėtų nesunkiai palypėti pasauliniuose inovacijų reitinguose, o globalioje rinkoje turėtų galimybę pristatyti unikalų šalies kultūros įvaizdį.  

2016 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atliktas tyrimas parodė, kad kūrybinės industrijos sukuria 5,4 proc. Lietuvos ekonomikos pridėtinės vertės, šioje srityje dirba beveik 5 proc. darbuotojų. Pasaulyje kūrybinių industrijų sektorius sudaro apie 7 proc. bendro vidaus produkto. Pasaulio inovacijų indekse Lietuva patenka į inovatyviausių šalių 40-uką ir tai rodo, kad dar turime kur pasitempti. Pagal kūrybinių paslaugų ir prekių eksportą 2017 m. reitinge Lietuva rikiuojasi kiek aukščiau, atitinkamai 29 ir 23 vietose. Būdama maža, auganti ekonomika turėtume išnaudoti šį sektorių, nes kūrybinės industrijos – tai ir galimybė užčiuopti sparčiai augančias pasaulio ekonomikos sritis, būti pirmiems, pasiūliusiems savo idėją ir radusiems nišą. 


Daugiau informacijos šia tema

Gabrielė Klusienė
Gabrielė Klusienė
Komunikacijos projektų vadovė

Toliau skaitykite

Sėkmei užsienyje nereikia išrasti dviračio, užtenka jo laikiklio
Sėkmei užsienyje nereikia išrasti dviračio, užtenka jo laikiklio
2017-12-26

Kartais išsprendus gyvenimišką, kasdienę problemą gali sukurti unikalią prekę, gaudančią sėkmės paukštę nuo Vokietijos, Jungtinių Valstijų iki Naujosios Zelandijos, Kinijos ar net Honolulu. Galvodamas, kaip sutalpinti 5 šeimos dviračius daugiabučio balkone, verslo konsultantas Bronius Rauba išrado „Parkį“ – vertikalų automatinį laikiklį, kurį naudodami dviratį lengvai pakelti ir pakabinti gali ir vaikai.

Panevėžiečius britai surado per Eksportuotojų duomenų bazę
Panevėžiečius britai surado per Eksportuotojų duomenų bazę
2017-12-26

Panevėžio įmonė „Elitėja“, daugiau nei 20 metų sėkmingai dirbanti su išskirtiniais dizaino medžio gaminiais – parketu, durimis, palangėmis, baldais ir kita produkcija, džiaugiasi puikiais rezultatais Jungtinėje Karalystėje, o „Brexit“ procesų įtakos kol kas nejaučia. Priešingai, rudenį į juos kreipėsi įmonių grupė iš Jungtinės Karalystės, kuri ieškojo tiekėjo, galinčio gaminti produkciją dideliais kiekiais. Pirmąjį kontaktą su Panevėžio įmone britai užmezgė per „Verslios Lietuvos“ Eksportuotojų duomenų bazę.