Lietuviška privačios medicinos patirtis – Airijos pacientams

2017-11-29

Jau 22 m. Lietuvos sostinėje veikiančiam ir visiems puikiai pažįstamam Medicinos diagnostikos ir gydymo centrui kokybės užtikrinimas ir nuolatinis jos gerinimas – tai nenutrūkstanti kelionė nestandartinio mąstymo, kitokio požiūrio, veiksmų tobulinimo keliu, kuriant aukščiausią pridėtinę vertę klientams. „Kokybė mums labai svarbi, nes ši vertybė įprasmina mūsų gyvenimą ir profesinį pašaukimą – tarnauti žmogui, pacientui“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas dr. Laimutis Paškevičius.

Centro pasiekimai kokybės srityje įvertinti pačiu aukščiausiu kokybės įvertinimu sveikatos priežiūroje – JAV „Joint Commission International“ tarptautiniu Ligoninės standartu, kuris dar vadinamas „Auksiniu spaudu“. Misija tarnauti žmogui paskatino neapsiriboti Lietuva. Pirmąja, tačiau, kaip tvirtina L. Paškevičius, tikrai ne paskutine stotele tapo Airija.

L. Paškevičius Centrui vadovauja jau tryliktus metus. Per tą laiką įstaiga smarkiai išsiplėtė, prie komandos prisidėjo daugybė specialistų, o sėkmę pasiekti padėjo ir agentūros „Versli Lietuva“ iniciatyvos. Apie visa tai ir kalbamės su Centro vadovu.

– Medicinos diagnostikos ir gydymo centras veikia nuo 1995 m. Kokia buvo pradžia?

– Centro įsteigimo motyvas 1995 m. buvo ypač aktualus: tuo metu ligų diagnostikos sritis buvo itin silpna, sena, tarybinių laikų medicinos įranga buvo beviltiškai pasenusi, su tokia technika nebuvo galima užtikrinti kokybiškų medicinos paslaugų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akcininkas, garsus verslininkas ir mecenatas Saulius Karosas ir jo mama, garsi muzikė, pedagogė ir labdarė Birutė Karosienė, kurią vadiname Centro krikšto mama, tuo metu daug keliavo po užsienį, domėjosi įvairiomis verslo sritimis, tarp jų – medicina. B. Karosienei gimė verslo idėja, kurią išklausęs sūnus nutarė įgyvendinti. Jis įkūrė privatų medicinos centrą, kuriame iš pradžių dirbo apie 20 gydytojų ir buvo atliekama apie 200 laboratorinių tyrimų.

– Ar centro plėtra buvo sparti?

– Tikrai taip. Centro misija nuo pat pradžių buvo – tiksli ir greita diagnozė, tai padėjo plėstis. Įsigytas pirmasis Lietuvoje kompiuterinis tomografas, vėliau – magnetinio rezonanso tomografas gydytojams leido dar tiksliau ir greičiau nustatyti ligas. Vėliau Centras sėkmingai išplėtojo chirurgijos, reabilitacijos paslaugas, o šiandien čia paslaugas teikia apie 200 gydytojų, dirbančių beveik visose medicinos srityse. Manau, kad Centrui buvo parinkta puiki koncepcija ir kryptis: įstaiga rėmėsi ir taikė tik mokslo įrodymais pagrįstos medicinos principus, diegė pačias naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas, aukščiausius reikalavimus keliančias tarptautines kokybės vadybos sistemas. Visa tai stiprino pacientų pasitikėjimą įstaiga, suformavo lojalių klientų būrį.

– Kaip atrodo Centras šiandien: kokias paslaugas teikia, kuo ji skiriasi nuo kitų tokio pobūdžio įstaigų?

– Iš kompaktiško privataus diagnostikos centro šiandieną tapome modernia klinika–ligonine, į kurią pacientai kreipiasi su pačiomis įvairiausiomis sveikatos problemomis ir gali rinktis įvairias paslaugas: nuo profilaktinių patikrų, ligų diagnostikos iki terapijos, chirurginio gydymo ir reabilitacijos. Ligos čia diagnozuojamos ir pacientai gydomi pagal šiuolaikinius tarptautinius gerosios praktikos standartus. Žinios ir modernumas įstaigoje itin vertinami. Nuo pat pradžių didelį dėmesį skyrėme kokybiškai įrangai ir nuolatiniam darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui. Laikui bėgant Centras plėtėsi, dar toliau išplėtojo savo misiją, tačiau išlaikydamas ir stiprindamas savo veiklos stuburą: kokybišką ir operatyvią ligų diagnostiką. Pastarąjį dešimtmetį ypač didelį dėmesį skiriame pamatinei Centro vertybei – kokybei ir pacientų saugai, todėl pagal kokybės pasiekimus ir apdovanojimus Medicinos diagnostikos ir gydymo centras išsiskiria tarp privačių gydymo įstaigų ne tik Lietuvoje ar Baltijos regione, bet ir kitose Europos šalyse.

– Kiek darbuotojų dabar dirba Medicinos diagnostikos ir gydymo centre?

– Dabar Centre dirba daugiau nei 420 darbuotojų, todėl atėjęs pacientas visus sveikatos priežiūros klausimus gali išsispręsti per pusdienį, čia nereikia laukti vizito kelias savaites ar mėnesius, iškart suteikiamos visų reikalingų gydytojų konsultacijos, įprastai tą pačią dieną atliekami visi reikalingi tyrimai. Centre dirba ne tik patyrę aukšto lygio specialistai, mokslų daktarai, profesoriai, bet ir aukštą potencialą, tinkamas moralines bei hipokratines vertybes turintys jauni gydytojai, kurie per keletą metų tampa savo sričių lyderiais. Labai didžiuojamės sutelkę tokį darnų kolektyvą, vertiname kiekvieną komandos narį, suprantame, kad įstaiga be puikių darbuotojų tikrai nebūtų tiek daug pasiekusi.

– Kaip prie Centro sėkmės prisidėjo agentūros „Versli Lietuva“ projektas „Brand LAB“? Kokios naudos šis projektas suteikė?

– Prieš tai „Versli Lietuva“ ir „Konkurencingumo centras“ vykdė projektą pagal „Benchmark Index“ lyginamosios analizės sistemą. Remiantis lyginamosios analizės indeksu ir subalansuotų rodiklių sistemos metodika įstaigos veikla buvo palyginta su kitų užsienio šalių veiklomis, o rezultatai nuteikė pozityviai. Tai paskatino galvoti apie plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Remdamiesi projekto įžvalgomis suformavome plėtros strategiją į Airiją – kraštą, kuriame yra ir lietuvių emigrantų, tad galima aptarnauti ne tik Airijos piliečius, bet ir iš Lietuvos išvykusius tautiečius. Kad pasitvirtintume savo idėją ir ją išplėtotume, dalyvavome „Brand LAB“ projekte, parengėme įmonės prekinio ženklo išvystymo bei marketingo strategiją, išgryninome tikslines auditorijas, parengėme komunikacijos planą ir, svarbiausia, buvo sukurtas išskirtinės vertės pasiūlymas, orientuotas į šią rinką, nes kiekviena rinka yra skirtinga. Labai vertinu agentūros „Versli Lietuva“ požiūrį ir darbus. Teko darbuotis su išskirtinės kvalifikacijos darbuotojais, su jais toliau sėkmingai bendradarbiavome vystydami įkurto Medicinos turizmo klasterio ,,LitCare“ veiklą. Manau reikėtų daugiau tokių projektų, kurie suteikia galimybę dirbti kartu verslo ir konsultantų komandoms, padeda parengti plačių kompetencijų reikalaujančius projektus, juos sėkmingai įgyvendinti.

– Kokia yra tiksli Centro veikla Airijoje, kuo šis Centras skiriasi nuo lietuviškojo?

– Airijos sostinėje Dubline teikiame įvairias paslaugas: nuo šeimos medicinos, vaikų ligų iki urologijos, ginekologijos, odontologijos ir kitų sričių. Airiją pasirinkome todėl, kad tai ganėtinai pažįstama šalis – nėra didelių esminių kultūrinių skirtumų tarp šios ir mūsų valstybės. Perkėlėme kiek sumažintą Medicinos diagnostikos ir gydymo centro modelį į Airiją: tai ne tik paslaugos, bet ir požiūris į klientų aptarnavimą, darbuotojus, kokybę. Nors Dublino filialas yra gerokai mažesnis už Medicinos diagnostikos ir gydymo centą, mes į jį norime įdiegti mūsų sukurtą sėkmingą lietuvišką privačios medicinos veiklos modelį ir tai mums pavyksta.

– Kuo skiriasi Lietuvos ir Airijos sveikatos sistemos?

– Airijoje iš esmės trūksta geros kvalifikacijos daktarų, medicina nėra labai aukšto lygio, todėl apsilankę mūsų filiale klientai yra labai patenkinti. Lietuviai mano, kad užsienyje – Airijoje, Anglijoje, Švedijoje ir t. t. yra geresnės gydymo sąlygos, kad praktiškai nėra jokių priemokų, tačiau nuvažiavę į Airiją mes pamatėme, kad situacija kiek kitokia. Ten labai stipriai išvystyta papildomo sveikatos draudimo sistema, o pacientai turi didesnę laisvę rinktis privačią gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą už joje gautas paslaugas tiek iš valstybinių, tiek iš privačių sveikatos draudimo fondų. Į tai, tobulinant sveikatos priežiūros sistemą ir ją artinant prie individualių paciento poreikių, būtų verta atsižvelgti ir Lietuvai.

– Kokie Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ateities planai?

– Turime planų toliau plėsti savo veiklą tiek Airijoje, tiek kitose šalyse. Atsirado tarsi koks sportinis interesas pasitikrinti savo komandos gebėjimus kitose ES šalyse. Lietuvoje apie save gali galvoti įvairiai, bet kai išvažiuoji į kitas šalis, turi lygintis su kitų šalių gydymo įstaigomis – tai iššūkis tobulėti. O kitose šalyse įgyta geroji praktika visuomet grįš į namus.

Aivaro Kniežo, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento direktoriaus, komentaras

Kelias į užsienio rinkas dažniausiai prasideda nuo žinių kaupimo ir kruopštaus pasiruošimo. Pirmiausia tai leidžia išsklaidyti tam tikrus mitus – kai kurios įmonės baiminasi plėstis į užsienio rinkas, esą tai papildoma rizika arba kaštai, kurių efektyvumą sunku išmatuoti. Daugelis Lietuvos įmonių, norinčių pradėti eksportą, užsimoja per daug. Viena vertus, verslininkai įvardija, kad trūksta informacijos apie tikslines rinkas, kita vertus, nesugeba nuosekliai dirbti su viena rinka, o mėgina sėkmę iš karto keliose, neįvertindami nei savo pajėgumų, nei turimų žinių.

Taigi, tikslingos žinios ne tik didina pasitikėjimą savo jėgomis, produktu, paslauga, bet ir leidžia lengviau užčiuopti sėkmės faktorius.

Be minėto „BrandLab“ projekto, kurio metu eksportuoti norinčios įmonės mokėsi, kaip kurti savo prekės ženklą, tinkamai pristatyti save ar prekę, paslaugą, adaptuoti ją pagal kliento ir rinkos poreikius, kaip išskirti privalumus ir pažinti rinką, jau daugiau nei pusmetį teikiame eksporto diagnostikos paslaugą. Tai reiškia, kad pagal specialią metodiką įmonei padedame nustatyti joms pasirengimo eksportuoti lygį, įvertinti jos pasirinktą eksportui kelią, rinką, prekių ar paslaugų paruošimą. Tai – individualus sertifikuoto konsultanto darbas su konkrečia įmone. Šiemet „Versli Lietuva“ konsultantai jau atliko diagnostiką kelioms dešimtims bendrovių, kurios specializuojasi įvairiuose sektoriuose – nuo inžinerijos, statybos iki medienos, maisto, tekstilės.

Toliau skaitykite

Sėkmei užsienyje nereikia išrasti dviračio, užtenka jo laikiklio
Sėkmei užsienyje nereikia išrasti dviračio, užtenka jo laikiklio
2017-12-26

Kartais išsprendus gyvenimišką, kasdienę problemą gali sukurti unikalią prekę, gaudančią sėkmės paukštę nuo Vokietijos, Jungtinių Valstijų iki Naujosios Zelandijos, Kinijos ar net Honolulu. Galvodamas, kaip sutalpinti 5 šeimos dviračius daugiabučio balkone, verslo konsultantas Bronius Rauba išrado „Parkį“ – vertikalų automatinį laikiklį, kurį naudodami dviratį lengvai pakelti ir pakabinti gali ir vaikai.

Panevėžiečius britai surado per Eksportuotojų duomenų bazę
Panevėžiečius britai surado per Eksportuotojų duomenų bazę
2017-12-26

Panevėžio įmonė „Elitėja“, daugiau nei 20 metų sėkmingai dirbanti su išskirtiniais dizaino medžio gaminiais – parketu, durimis, palangėmis, baldais ir kita produkcija, džiaugiasi puikiais rezultatais Jungtinėje Karalystėje, o „Brexit“ procesų įtakos kol kas nejaučia. Priešingai, rudenį į juos kreipėsi įmonių grupė iš Jungtinės Karalystės, kuri ieškojo tiekėjo, galinčio gaminti produkciją dideliais kiekiais. Pirmąjį kontaktą su Panevėžio įmone britai užmezgė per „Verslios Lietuvos“ Eksportuotojų duomenų bazę.